- uoglis
- uõglis sm. (2) [K], NdŽ, KŽ, K.Būg, úoglis (1) BzBkXVIII259 1. H180, R, MŽ, KI538, NdŽ, KŽ augmuo, augalas: Žemės uoglis R123, MŽ161. Uoglis, vaisius, želmuo R175, MŽ232. Dėl vaisių ir uoglių, žemėje augančių, ypačiai dėl kanapės ir linų prš. Ir jau rodės, uoglis pirm pjūties pagelsti turės, tai pakėlė Viešpats pietų vėją LC1879,29. | prk.: Bet tas, kursai sėklos sutenka sėjėjui, … užaugydys uoglį jūsų teisybės Bb12PvK9,10. 2. [K], BzBkXVIII259, NdŽ, KŽ žr. uogis 1: Medis išleidžia uoglį N.
Dictionary of the Lithuanian Language.